KALAKUTAI
Naminiai kalakutai kilę iš laukinių Amerikos kalakutų. Šie paukščiai klajojo po Šiaurės Ameriką nuo dabartinės Meksikos iki Kanados. Tai stambiausi iš vištinių genties paukščių. Laukinių kalakutų patinai vidutiniškai sveria apie 7,5, o patelės- 4,2 kg. Yra keletas jų porūšių. Laukiniai kalakutai indėnų buvo prijaukinti dar gerokai prieš Amerikos atradimą.
Anksčiau Lietuvoje kalakutai , priešingai nei žąsys ar antys, dėl savo lepumo ir reiklumo lesalams nebuvo labai populiarūs paukščiai. 18 - 19 amžiais jie daugiausia būdavo auginami didikų dvaruose , tik vėliau jų auginimų pradėjo užsiimti ir valstiečiai. Prieš antrą pasaulinį karą kalakutai tesudarė apie 2,5 procento viso naminių paukščių skaičiaus . Kalakutai labiau išpopuliarėjo tik tarybų valdžios metais , pradėjus kurti pramoninę paukštininkystę. Kalakutas, kaip ir mėsinis viščiukas- broileris, dėl savo įgimtų biologinių ir ūkinių savybių yra tinkamas auginti pramoniniu būdu. XX a. antroje pusėje buvo sukurti mechanizmai ( lesyklos, girdyklos, mikroklimato palaikymo įrengimai) pramoniniam auginimui , išvestos atitinkamos veislės, ir tai leido kalakutą paversti masinės gamybos mėsiniu paukščiu ir išpopuliarinti kalakutieną kaip kasdieninio vartojimo produktą, o ne vien tik kaip kalėdinį kepsnį.
Kalakutų šiandien yra daug veislių, besiskiriančia plunksnų spalva ir kūno mase. Vienos jų senesnės, labiau tinkamos ekstensyviam, naminiam laikymui, kitos pritaikytos pramoniniam auginimui. Kadangi kalakutų patinai savo mase ir augimu gerokai skiriasi nuo patelių, paukštynuose jie paprastai auginami atskirai. Lietuvoje stambieji augintojai pramoniniu būdu laiko daugiausia sunkiąsias baltųjų kalakutų veisles, pas smulkesnius augintojus ir paukštininkus- mėgėjus galima sutikti ir spalvotų ( juodų ar bronzinių) kalakutų veislių. Kadangi Lietuvoje nėra kalakutų veislinių pulkų, vienadieniai kalakučiukai pavasarį įvežami iš kaimyninių šalių, daugiausia iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos.
Kalakutų šiandien yra daug veislių, besiskiriančia plunksnų spalva ir kūno mase. Vienos jų senesnės, labiau tinkamos ekstensyviam, naminiam laikymui, kitos pritaikytos pramoniniam auginimui. Kadangi kalakutų patinai savo mase ir augimu gerokai skiriasi nuo patelių, paukštynuose jie paprastai auginami atskirai. Lietuvoje stambieji augintojai pramoniniu būdu laiko daugiausia sunkiąsias baltųjų kalakutų veisles, pas smulkesnius augintojus ir paukštininkus- mėgėjus galima sutikti ir spalvotų ( juodų ar bronzinių) kalakutų veislių. Kadangi Lietuvoje nėra kalakutų veislinių pulkų, vienadieniai kalakučiukai pavasarį įvežami iš kaimyninių šalių, daugiausia iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos.
