ŽĄSYS
Naminių žąsų protėviai yra du laukinės žąsies porūšiai. Tai gana stambus, 3 - 4 kg svorio laukinis paukštis. Gyvena Šiaurės Europoje ir Azijoje. Nuo naminių žąsų skiriasi ilgesnėmis kojomis ir kaklu. Žiemai išskrenda į šiltesnius kraštus pietuose. Minta žole, lapais ir įvairiomis sėklomis bei smulkiais gyvūnais. Auginant namie, jaunikliai nesunkiai pripranta prie žmonių ir tampa naminiais. Šiaip , lyginant su laukiniais protėviais, naminės žąsys yra palyginus nedaug pasikeitę.
Žąsų veislių yra labai daug. Wikipedijoje užsimenama apie 80 veislių. Mūsų kraštuose sutinkamų naminių žąsų veislės skirstomos į šias pagrindines grupes :
Galime tik didžiuotis, kad dvi žąsų veislės buvo kilę iš Lietuvos, tai Vištinės ir Pulkinės pilkosios žąsys. Deja, veislinių Vištinių žąsų išliko nedaug ir be valstybės paramos veislė kažin ar ilgai beegzistuotų. O Pulkinės pilkosios žąsys aplamai jau pripažintos išnykusia veisle. Didesnių pramoninio tipo žąsų fermų Lietuvoje nėra, iš artimesnių mums kraštų žąsininkystė labiau išvystyta Vengrijoje ir Lenkijoje. Pas mus gi 2013 m. buvo užregistruota tik 16 sertifikuotų ūkių, kur buvo laikoma nuo 50 iki 300 žąsų.
2008 m. spaudos duomenimis, Lietuvoje per metus buvo užauginta apie 100 000 įvairių veislių žąsų . Tuo tarpu prieš 2 pasaulinį karą lietuviai jų per metus užaugindavo net iki 5 milijonų ir daug jų eksportuodavo į Vakarų Europą. Seni žmonės dar pamena tuos laikus , kai valdžios parėdymu valstybės tarnautojams tekdavo žąsis pirkti prievarta ar net atsiimti jomis dalį atlyginimo .
Žąsys auginamos dėl mėsos, kepenų ir retkarčiais dar dėl kiaušinių.
Žąsys yra mėgstamos tarp augintojų- mėgėjų , kadangi, jei tik yra pakankamai ganyklos, jos gali maitintis natūraliu lesalu, t.y. žoliniais augalais. Jie racione gali sudaryti net iki 80 procentų. Be to, jų jaunikliai greitai auga ir, pasibaigus šildymo periodui, yra palyginus nereiklūs.
Pirmą savaitę žąsiukams , išperėtiems inkubatoriuje , po šildytuvu reikia palaikyti 30-32 C, antrą- 25-28 C, o trečią- 22-25 C temperatūrą. Būtina nuolat stebėti žąsiukų elgesį, jeiu jiems per šalta- spaudžiasi į krūveles, triukšmauja. Per tą laiką susiformuoja jų kūno termoreguliacija ir šildymą galima nutraukti. Žąsiukai nemėgsta drėgmės, todėl kraiką reikia prižiūrėti ir nuolat užpilti ant viršaus šviežio, sauso. Pradžioje viename kvadratriniame metre galima laikyti iki 10 , o nuo mėnesio – iki 4 žasiukų.
- Pietų Europos ( vengrų, italų baltosios, Čekų ir kt. žąsų veislės)
- Rusiškos ( Cholmogorų, Arzamaso, Tulos , didžiosios pilkosios, Gorkio ir kitos mažiau žinomos rusiškos vietinės veislės )
- Prancūziškos ( Tulūzos, Landų ir kitos žąsys)
- Vokiškos ( Pomeranijos, Emdeno, Reino, Šteinbacho ir kitos žąsys)
- Kiniškos ( mažai skiriasi nuo laukinių, paplitę daugiausiai Rusijos Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose).
Galime tik didžiuotis, kad dvi žąsų veislės buvo kilę iš Lietuvos, tai Vištinės ir Pulkinės pilkosios žąsys. Deja, veislinių Vištinių žąsų išliko nedaug ir be valstybės paramos veislė kažin ar ilgai beegzistuotų. O Pulkinės pilkosios žąsys aplamai jau pripažintos išnykusia veisle. Didesnių pramoninio tipo žąsų fermų Lietuvoje nėra, iš artimesnių mums kraštų žąsininkystė labiau išvystyta Vengrijoje ir Lenkijoje. Pas mus gi 2013 m. buvo užregistruota tik 16 sertifikuotų ūkių, kur buvo laikoma nuo 50 iki 300 žąsų.
2008 m. spaudos duomenimis, Lietuvoje per metus buvo užauginta apie 100 000 įvairių veislių žąsų . Tuo tarpu prieš 2 pasaulinį karą lietuviai jų per metus užaugindavo net iki 5 milijonų ir daug jų eksportuodavo į Vakarų Europą. Seni žmonės dar pamena tuos laikus , kai valdžios parėdymu valstybės tarnautojams tekdavo žąsis pirkti prievarta ar net atsiimti jomis dalį atlyginimo .
Žąsys auginamos dėl mėsos, kepenų ir retkarčiais dar dėl kiaušinių.
Žąsys yra mėgstamos tarp augintojų- mėgėjų , kadangi, jei tik yra pakankamai ganyklos, jos gali maitintis natūraliu lesalu, t.y. žoliniais augalais. Jie racione gali sudaryti net iki 80 procentų. Be to, jų jaunikliai greitai auga ir, pasibaigus šildymo periodui, yra palyginus nereiklūs.
Pirmą savaitę žąsiukams , išperėtiems inkubatoriuje , po šildytuvu reikia palaikyti 30-32 C, antrą- 25-28 C, o trečią- 22-25 C temperatūrą. Būtina nuolat stebėti žąsiukų elgesį, jeiu jiems per šalta- spaudžiasi į krūveles, triukšmauja. Per tą laiką susiformuoja jų kūno termoreguliacija ir šildymą galima nutraukti. Žąsiukai nemėgsta drėgmės, todėl kraiką reikia prižiūrėti ir nuolat užpilti ant viršaus šviežio, sauso. Pradžioje viename kvadratriniame metre galima laikyti iki 10 , o nuo mėnesio – iki 4 žasiukų.
Išsiritusiems žąsiukams pradžioje galima duoti smulkintų virtų kiaušinių, avižinės ar kvietinės košės, į kurią jau nuo trečios dienos galima įmaišyti smulkintos žolės, vėliau ir tarkuotų morkų. Gaminami ir specialūs kombinuoti lesalai žąsiukams, kuriuose yra visos reikalingos maisto medžiagos. Tai gerokai supaprastina lesinimą. Rekomenduojama lesinti iš lesyklų, kur paukščiukai negalėtų įlipti ir užteršti lesalo. Vanduo žąsiukams girdomas iš vakuuminių girdyklų. Nuo 10 – 14 dienos juos jau galima pradėti palengva pratinti leisti juos laukan, prie natūralaus lesalo šaltinių. Nuo šeštos savaitės galima leisti ir prie vandens telkinių. Lesinant vakare nustatytu laiku žasiukai išmoksta grįžti nuo vandens namo.
Žąsų lesinimui, kaip ir įprasta šiais laikais, gaminamas jiems skirtas kombinuotas lesalas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, didžiąją dalį jo galima pakeisti natūraliu augaliniu pašaru, leidžiant paukščius ganytis ( jei tik yra tam sąlygos). Trijų mėnesių amžiaus žąsiukui į dieną reikia apie 100 m2 ( vieno aro) ganyklos ploto. Taigi, derinant kombinuotą lesinimo būdą – ganymą ir kombinuotą lesalą, galima ženkliai atpiginti auginimo sąnaudas ir užsiauginti sveiką, tvirtą prieauglį. Lesalą , drėgnus ir sausus mišinius galima pasiruošti ir patiems iš ūkyje turimų žaliavų.
Žąsų lesinimui, kaip ir įprasta šiais laikais, gaminamas jiems skirtas kombinuotas lesalas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, didžiąją dalį jo galima pakeisti natūraliu augaliniu pašaru, leidžiant paukščius ganytis ( jei tik yra tam sąlygos). Trijų mėnesių amžiaus žąsiukui į dieną reikia apie 100 m2 ( vieno aro) ganyklos ploto. Taigi, derinant kombinuotą lesinimo būdą – ganymą ir kombinuotą lesalą, galima ženkliai atpiginti auginimo sąnaudas ir užsiauginti sveiką, tvirtą prieauglį. Lesalą , drėgnus ir sausus mišinius galima pasiruošti ir patiems iš ūkyje turimų žaliavų.
