Broileriai
​

Ross-308  ir Cobb-500 - tai pramoninės mėsinių , greitai augančių,  viščiukų veislės.  Šiaip jau jos  daugiau  skirtos auginti pramoniniuose paukštynuose,  tačiau tinka ir smulkiajam augintojui.  Nors jas išvedė skirtingos firmos , kaip  škotų Aviagen Ltd ir amerikiečių Cobb- Vantres Inc., tačiau savo kilme ir  savybėmis jos labai panašios ir praktiškai mažai kuo skiriasi.  Suaugę paukščiai atrodo beveik identiškai, daugiau skiriasi tiktai jaunikliai.  Pavyzdžiui, kai kurie Cobb -500 vienadieniai viščiukai gali turėti juodų dėmelių, kai tuo tarpu Ross-308 yra visiškai balti. Ross-308  viščiukai kiek lėčiau plunksnuojasi ir  maždaug trijų savaičių amžiaus yra gerokai plikesni, nei Cobb-500.  Augimas ir svorio standartai jų abiejų  yra labai panašūs ir smulkiajam augintojui   ar paukštininkui – mėgėjui  praktiškai nesvarbu kurią veislę laikyti.  Kur kas svarbiau pirkėjui  yra   viščiukų sveikatingumas, kuris labiausiai yra įtakojamas veislinių tėvų būklės ir priežiūros kokybės paukštynuose, kur jie auginami. Čia galioja bendros taisyklės, kaip :

• Veisliniai  paukščiai ( vadinami „tėvai“ ) turi būti auginami griežtai prisilaikant jų auginimo technologijos reikalavimų .
• Veisliniai paukščiai   turi būti sveiki,  laiku gydomi ir vakcinuojami nuo užkrečiamų virusinių ligų.
• Jų palikuonys- vienadieniai mėsiniai  viščiukai turi būti išperinti moderniose peryklose su šiuolaikiškais inkubatoriais, griežtai prisilaikant perinimo technologijos reikalavimų. 
• Jei  vienadieniai  viščiukai atsivežami iš toliau, tai jie turi būti gabenami specialiu transportu, kur užtikrinamas šildymas ir ventiliacija. Gabenimo laikas neturėtų būti labai ilgas, nors viščiukai be didesnių nuostolių ištveria keliones iki dviejų parų  (nelesinami ir negirdomi).
• Jei vienadienis viščiukas nebus iš karto parduotas, jis turi būti nedelsiant  patalpintas į šiltas patalpas, gauti gerti  ir lesti, tiesiog pailsėti  ir sustiprėti po kelionės. Patalpos turi būti švarios, išdezinfekuotos,  kad neužsikrėstų kokiomis nors ligomis.
• Paprastai  vienadienis viščiukas dar perykloje būna suvakcinuotas prieš kai kurias užkrečiamas virusines ligas, pavyzdžiui,  infekcinį bronchitą, Gamboro ir Niukaslio ligas. Nors paskutinės dvi smulkiajam augintojui nėra labai aktualios.  Didesnį  pavojų kelia dažniau sutinkamas infekcinis bronchitas.  

          Šiuolaikinis mėsinis viščiukas- broileris  yra labai lepus paukštis, ypač pirmomis auginimo savaitėmis. Nerūpestingai auginant,  greitai suserga arba  pradeda augti  lėčiau, nei iš jo tikimasi. Šiuolaikinės genetikos ir gerų auginimo sąlygų  ( o ne modifikuotų lesalų, kaip kad   dabar mėgstama kalbėti  ) dėka jo augimas  yra išties fantastiškai greitas: per pirmą savaitę mėsinio viščiuko svoris padidėja  net keturis kartus, o  6 savaičių amžiaus, sverdamas apie 2,5 kilogramo , jis jau yra tinkamas pjauti. Deja, kad tai pasiekti, jam  būtinai reikia  pačios geriausios kokybės kombinuoti lesalo ir  labai gerų laikymo sąlygų. Savo kūno sandara mėsinis viščiukas- broileris  primena  atletą -  kultūristą, bet tai   tikrai neprideda jam sveikatos.  Antroje auginimo laikotarpio  pusėje jis labai sunkiai ir nenoriai  vaikšto, yra  labai jautrus tiek laikymo sąlygoms, tiek lesalų kokybei.  Lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis, ypač, jei šalia yra vyresnių paukščių.  Gerai dar , jei augdamas  jis turi galimybę išeiti į gryną orą, pabūti saulėje, gauna  papildomai   lesti žvyro  ir grūdų. Tačiau beveik visada dalis paukščių pulke  auga prasčiau, atsilikdami nuo likusios dalies  ir tas skirtumas augimo metu tik didėja. Vyresnio amžiaus paukščiai labai jautrūs karščiui, staiga sustojus širdžiai,  krenta patys gražiausi ir iš pažiūros  visai sveiki paukščiai.  Kai kurie jų apšlumba, pabaidžius labai  lengvai susilaužo kojų ir sparnų kaulus.  Trūkstant ventiliacijos ir esant šiltam orui dalis paukščių suserga vandene. Viskas tai, deja, mokestis už jų nenatūralų mėsingumą,  kai trečdalis kūno masės atsideda ant krūtinės, o kojos ir sparnai lieka palyginus silpni.  Kaulai nebespėja augti pagal raumenis ir dalis paukščių praktiškai voliojasi vietoje,   nepajėgdami paeiti ir  kelių žingsnių. Todėl rekomenduotume  mėsinių viščiukų auginimą planuoti taip, kad iki vasaros karščių didesni kaip 2 kg svorio jau būtų papjauti. Arba auginti vasaros pabaigoje, kad suaugusiems paukščiams netektų kamuotis karštyje. 
 Pramoniniams paukštynams, kurie  perina ir parduoda vienadienius  viščiukus, stengiantis suvaldyti įvairias  ligas, tenka sunaudoti didelius kiekius vaistų ir įvairių  vakcinų. Deja, nei viena jų  neduoda šimtaprocentinės apsaugos nuo  įvairiausių virusinių ligų ir neretai dalis viščiukų kokį nors užkratą jau atsineša su savimi iš veislinio pulko ir peryklos . Nors viščiukus peryklose ir vakcinuoja prieš kai kurias virusines ligas, imunitetas pas jas  susidaro tik per 7-10 dienų, o iki tol viščiukas yra labai pažeidžiamas ir,  auginimo  vietoje  pasigavęs sukėlėją, gali lengvai susirgti dar iki imuniteto susiformavimo. Tai ypač lengvai nutinka, jei šalia mažų viščiukų gyvena vyresnio amžiaus ar suaugę paukščiai, ( ypač dedeklės,) kurie tuos sukėlėjus platina, patys nesirgdami.

Mes patariame mėsinius viščiukus pirkti dviem būdais.
- Tie augintojai  , kurie turi  tikrai geras patalpas auginimui ir auginimo patirties, o taip pat nori užsiauginti viščiukus pigiausiu būdu,   paprastai perka ką tik išsiritusius, vienadienius viščiukus. Jie būna maždaug  40- 45 gramų svorio , juos reikia tuoj pat vežti  namo, laikyti labai šiltai, nes jų  kūno termoreguliacija dar neveikia ir paukšteliai lengvai sušąla. Parvežus nedelsiant  pradėti lesinti ir girdyti . Patys silpniausi ir mažiausi  viščiukai  paprastai  nugaišta per pirmas  tris – keturias  dienas, taigi šiokie tokie  keleto procentų nuostoliai  beveik visada neišvengiami.
-  Todėl  mes patartume  geriau pirkti  viščiukus, kurie jau yra  šiek tiek paūgėję, sustiprėję,  priaugę svorio. Pavyzdžiui, savaitės amžiaus  mėsinis viščiukas vietoj  40 - 45 gramų  jau sveria 160 - 180 gramų. Daugeliui žmonių tai labiau priimtina, nes tokį viščiuką lengviau užauginti, ypač kol dar orai vėsesni,  jis jau atsparesnis stresams,  patys silpniausieji jau  būna jau  išgaišę  ir auginimo nuostoliai ateityje mažesni. Į tokią prekybą mūsų ūkis ir orientuojasi. Mes turime aukščiausios klasės modernią auginimo įrangą, kur viščiukams iki pardavimo  sudaromos optimalios auginimo sąlygos, čia  jie paauga ir sustiprėja.  
Aišku, toks viščiukas kainuoja  šiek tiek brangiau, nei  vienadienis , tačiau su juo  mažiau ir vargo . Nemažai žmonių , kurie nori greitai pasigaminti daug mėsos, perka dar didesnius - dviejų ar trijų savaičių amžius viščiukus, kuriuos jau mažai bereikia šildyti, jų priežiūra labai paprasta ir užauga atitinkamai greičiau. Auginimo nuostoliai, jei viščiukai sveiki,   būna minimalūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad dėl šių priežasčių  mes  patys niekuomet  nevežiojame savo viščiukų po turgus, kur jie paprastai  visą dieną šąla nelesę ir negėrę, kol sulaukia pirkėjo ( o dažnokai vėl grįžta į tvartą atgal, kad kitą dieną vėl būtų išvežti turgun ).  Mes manome, kad pirkėjas  pats turi atvažiuoti pas viščiuką ir kuo greičiau gabentis jį namo